BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

77. Jie buvo draugai

2018-08-19 parašė rasapukuose

Buvo dramblys,

Musės -draugas!

Buvo ir musė,

Varlės – draugė!

Buvo svirplys,

Miško –muzikantas!

Buvo bitė,

Kuri -mylėjo svirplį!

Buvo voverė,

Pelėdos –kaimynė!

Buvo ir pelė,

Kuri, koją pelėdai numynė!

Buvo ožka,

Kuri viliojo vilką!

Buvo ir vilkas,

Kuris dėl jos pametė kailį pilką!

Buvo avis,

Kuri patiko, drambliui!

Buvo ir dramblys,

Musės -draugas!

Rodyk draugams

76. Būkime mes

2018-08-18 parašė rasapukuose

Esu aš ten, kur nebežydi- gėlės,

Esi ir Tu ten, kur nebepučia –vėjas!

Buvau aš ten, kur tik tyla,

Buvai ir Tu ten, kur nenorėjai jos klausyt!

Būsiu aš ten, kur vien -melas,

Būsi ir Tu ten, kur visi -uždari!

Ir šitos akimirkos valdoma,

Jausiu, jog Tu toli!

Esu aš ten, kur žydi- gėlės,

Esi ir Tu ten, kur pučia –vėjas!

Buvau aš ten, kur sklinda juokas,

Buvai ir Tu ten, kur galėjai-jo klausyt!

Būsiu aš ten, kur neliks-melo,

Būsi ir Tu ten, kur visi -atviri!

Ir šitos akimirkos valdoma,

Jausiu, jog Tu su manimi!

Rodyk draugams

75. Ateina praeitis

2018-08-17 parašė rasapukuose

Paberki į ateitį praeities,

Atnešk truputį paslapties!

Išmesk mintis netobulas,

Geriau pakeiski jas!

Papilk į dabartį ateities,

Jaučiu ji Tavimi tikės!

Išmesk baimes visas,

Nugalėdamas jas!

Atnešk į šiandien rytojų,

Žinau šviesesnį už dabar!

Išmesk prisiminimus tuos,

Kurie Tavo siekius riboja!

Rodyk draugams

74. Radom

2018-08-16 parašė rasapukuose

Radom, ką buvom pametę,

Liepų alėjoj- žalioj!

Vienas kitam mes žadėjom,

Pereiti ugnį- jei reiks!

Pametėm, tai ko nerasim,

Nes per toli nukeliavo!

Mažais žingsneliais atrasim,

Tai ką mes buvom praradę!

Radom, kas mums nepriklauso,

Bet nusprendėm, jog pasiliksim!

Nieko neklausėm: ar galim,

Nes mums nerūpėjo kieno tai!

Radom, ką buvom pametę,

Liepų alėjoj- žalioj!

Vienas kitam tiek žadėję,

Ėjom, nuėjom tolumoj!

Rodyk draugams

73. Gali galėt

2018-08-15 parašė rasapukuose

Skridom- tartum paukščiai,

Trokšdami- beprotiško aukščio!

Kilom ir kritom, kol mums pavyko,

Pasiekti tikslą-jungiantį abu!

Klajojom ir ieškojom- kol radom,

Jausmą apie kurį net nesvajojom!

Viską išbarstėm nes nemokėjom,

Tikėti, jog tai atsitiko mums!

Bėgom lyk būtume patys greičiausi,

Nes jėgų davė troškimas- turėt!

Jautėmės patys mes galingiausi,

Nes svarbiausiai buvo tikėt!

Rodyk draugams

72. Tas vakaras

2018-08-14 parašė rasapukuose

Raudonas vynas, tas kurio negėrėm,

Iš taurių tų, kurių jau nebėra.

Ir vakaras, kuris sujungė,

Tada atrodė, nuostabus!

Saldainiai tie, kurių nevalgėm,

Nes buvo mums skaniau už juos!

Ir jausmas tas, kuris mus jungė,

Dabar dar tirpdanti aistra!

Žaidimai, tie kuriuos mes žaidėm,

Mus jungė tartumei pasaulius du!

Ir laiko to, kurį kartu patyrėm,

Abu mes jaučiam, jog nebus!

Raudonas vynas, tas kurį geriu,

Rašydama žodžius šaltus.

Ir vakaras, kuris sujungė mus,

Jaučiu tokio jau nebebus!

Rodyk draugams

71. Būkim

2018-08-13 parašė rasapukuose

Nusilenkim savo principams,

Ir jie suriš mums rankas.

Nusileiskim savo išdidumui,

Ir jis mus nesustodamas valdys.

Apsikabinkim savo norus,

Ir nesidalinkim su kitais!

Būkim uždari ir šalti,

It ledo luitas šaltą naktį.

O visgi gal paminkim principus,

Ir atsivers durys į laimę.

Išmeskim išdidumą,

Ir pasiduokim meilei.

Apkabinkim tą, kurio trokštam,

Ir saugokim labiau nei save.

Būkim atviri ir aistringi,

Kad ištirptų bet koks ledas!

Rodyk draugams

70. Bėgantis laikas

2018-08-12 parašė rasapukuose

Kai bėga dienos ir jauties vienas,

Išmoksti kalbėtis paukščių kalba.

Kai niekas neguodžia jauti,

Kaip nori būti ties vienuma!

Kai bėga savaitės ir lieka vienatvė,

Išmoksti tikėt tik pačiu savimi.

Kai niekas neklauso nesinori,

Kažkam daugiau kalbėti niekus!

Kai bėga mėnesiai ir lieka tuštuma,

Išmoksti būti kitokiu nei kažkada!

Kai niekas neapkabina švelniai,

Nelieka noro glaustis šalia!

Kai bėga metai ir širdis tampa šalta,

Išmoksti neparodyt jausmų!

Ir su laiku tampi visa kitokiu,

Tokiu, kuriam vienatvė: graži!

Rodyk draugams

69. Gal ir reikia

2018-08-11 parašė rasapukuose

Gal ir reikia palaukti vasaros kitos,

Kad nurimtų mintys ir aistros.

Gal ir reikia palaukti geresnės dienos,

Kad galėčiau tikėti ir viltis!

Gal ir reikia rudeny sustot,

Parkuose, kad lapų pririnkti!

Gal ir reikia žiemos palūkėt,

Kad ledu ji širdį ramintų!

Gal pavasario reikia palaukt,

Kad pabustų jausmai iš naujo!

Gal tiesiog reikia laiko tiek daug,

Jog išmokčiau kitais patikėt!

Rodyk draugams

68. Konkurencija

2018-08-10 parašė rasapukuose

Šiandien nusprendžiau piešti ir paėmusi į rankas pieštuką tai dariau nesustodama ir rodos nelikdavo vietos jokiam atokvėpiui. Piešiau tol kol neliko vietos ir popieriaus lapuose, kurių man net nepajutus atsirado visą „krūva“. Deja nei viename jų nebuvo nieko dailiai ir gražiai nupiešto, bet tos „keverzonės“ buvo tokios artimos ir mielos, jog negalėjau atsižiūrėti. Keistai juokinga ir šiek tiek savimeiliška. Bet šiandien man patiko žavėtis keistais kreivais piešiniais, kurių buvo tiek daug. Jeigu reiktų išrinkti gražiausią, tai padaryti būtų nesunku, bet jeigu reikėtų beviltiškiausio tai konkurencija būtų gana nemaža.

Ir tada prisiminiau būtent tą konkurenciją, kuri yra visur ir visada. Dažnai žmonės konkuruoja norėdami būti pirmi, norėdami tapti dėmesio centre, turėti geresnes pareigas ar pripažinimą, jau nekalbu apie grožio kultą, kuris numuša vertybinius standartus. Neneigsiu konkurencija mano akimis tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje yra gana sveikintinas dalykas. Bet ji neturėtų kenkti ar žeisit kitų žmonių, neturėtų versti mus nusižengti moralei ar jos visai atsisakyti. Konkurencija turėtų stiprinti mūsų vidinę motyvaciją tobulėti ir tapti protingesniais, atsakingesniais bei labiau pažengusiais. Noras pasiekti savo tikslą bet kokia kaina ir įvesti konkurenciją be jokių taisyklių šiais laikais yra gana populiarus dalykas. Neretai susimąstau kodėl taip nutinka, nejau viskas dėl šlovės ir „lyderių kulto“? O gal viskas tam, kad bet kokią kainą gautume nuo seno trokštamą pripažinimą.

Manau kiekvienas žmogus turi savo individualių priežasčių konkuruoti bei siekti užsibrėžto tikslo. Dažnai daugumą dalykų darau dėl vidinio malonumo ir stengiuosi atsisakyti konkurencijos, manau svarbiau yra žaisti ir dalyvauti, negu laimėti. Nes kiekvienas dalyvavimas jau yra pergalė, kiekvienas noras kažko pasiekti, mus skatina ugdyti geras savybes. Ir nepamirškime, jog kartais daug maloniau tiesiog piešti, rašyti, groti vien todėl, kad to norisi ir net jei ateina akimirka kai norisi tai daryti geriau nei kiti, reikia tiesiog ugdyti ir siekti, o negalvoti, kaip pralenkti kitus. Nes didelis darbas ir pastangos duoda, tai ko esame verti ir tokiu būdu laimime sąžiningai.

Rodyk draugams